Atsiliepimai
Aprašymas
„Iš lietuvių kalbotyros istorijos. Juozas Labokas, Aleksandras Lengvinas, Zenonas Uoselis“ – kalbininko Aldono Pupkio mokslo studija.
Leidinys skirtas trims XX a. pirmosios pusės lietuvių kalbininkams – Juozui Labokui, Aleksandrui Lengvinui ir Zenonui Uoseliui, kurių gyvenimas ir mokslinė veikla iki šiol nebuvo išsamiai tyrinėti. Visi trys priklausė jaunajai tarpukario lituanistų kartai, telkusiai jėgas prie 1930 m. pabaigoje atkurtos didžiojo Lietuvių kalbos žodyno redakcijos. Jų gyvenimo keliai nutrūko anksti, tačiau nuveikti darbai paliko reikšmingų pėdsakų lietuvių kalbotyros istorijoje.
Mokslo studijoje, remiantis archyviniais dokumentais, rankraščiais, laiškais, atsiminimais ir kitais šaltiniais, atkuriamos šių kalbininkų biografijos, nagrinėjama jų mokslinė veikla ir indėlis į lietuvių kalbos tyrimus. Atskleidžiamos jų sąsajos su tarpukario Lietuvos mokslo ir kultūros gyvenimu, Lietuvių kalbos žodyno rengimu, to meto kalbininkų bendruomene.
Kaip pratarmėje pažymi autorius, šių trijų kalbininkų gyvenimo ir veiklos analizė leidžia geriau pažinti ne tik jų asmenybes, bet ir XX a. pirmosios pusės lietuvių kalbotyros raidą. Studija „Iš lietuvių kalbotyros istorijos. Juozas Labokas, Aleksandras Lengvinas, Zenonas Uoselis“ papildo lietuvių kalbotyros istoriografiją, sugrąžindama į ją per anksti išėjusių ir primirštų kalbos tyrėjų vardus.
„Iš lietuvių kalbotyros istorijos. Juozas Labokas, Aleksandras Lengvinas, Zenonas Uoselis“ – kalbininko Aldono Pupkio mokslo studija.
Leidinys skirtas trims XX a. pirmosios pusės lietuvių kalbininkams – Juozui Labokui, Aleksandrui Lengvinui ir Zenonui Uoseliui, kurių gyvenimas ir mokslinė veikla iki šiol nebuvo išsamiai tyrinėti. Visi trys priklausė jaunajai tarpukario lituanistų kartai, telkusiai jėgas prie 1930 m. pabaigoje atkurtos didžiojo Lietuvių kalbos žodyno redakcijos. Jų gyvenimo keliai nutrūko anksti, tačiau nuveikti darbai paliko reikšmingų pėdsakų lietuvių kalbotyros istorijoje.
Mokslo studijoje, remiantis archyviniais dokumentais, rankraščiais, laiškais, atsiminimais ir kitais šaltiniais, atkuriamos šių kalbininkų biografijos, nagrinėjama jų mokslinė veikla ir indėlis į lietuvių kalbos tyrimus. Atskleidžiamos jų sąsajos su tarpukario Lietuvos mokslo ir kultūros gyvenimu, Lietuvių kalbos žodyno rengimu, to meto kalbininkų bendruomene.
Kaip pratarmėje pažymi autorius, šių trijų kalbininkų gyvenimo ir veiklos analizė leidžia geriau pažinti ne tik jų asmenybes, bet ir XX a. pirmosios pusės lietuvių kalbotyros raidą. Studija „Iš lietuvių kalbotyros istorijos. Juozas Labokas, Aleksandras Lengvinas, Zenonas Uoselis“ papildo lietuvių kalbotyros istoriografiją, sugrąžindama į ją per anksti išėjusių ir primirštų kalbos tyrėjų vardus.
Atsiliepimai